- vylyčius
- vylỹčius sm. (2) apgavikas, viliokas: Visus tus, kurie tiktai norėjo jiems maldos trobesius įkurti, tujau be parskyros galavo, kaipo vylyčius, kurie nor patys išsikelti ir valdymierais tapti, o svietą nuvergti S.Dauk.
Dictionary of the Lithuanian Language.
